- bizalakas
- bizalãkas sm. (2) Jrb nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus: Kas čia do alus – bizalãkas Br. Et, padirbo tokį bizalãką, koks čia gėrimas! Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bizelekas — bizelẽkas sm. (2) menk. 1. valgis iš bulvių, kruopų, miltų, svogūnų, burokų rasalo ir rūgusio pieno: Vasarą bizelẽkas sveika valgyti Ar. 2. žr. bizalakas: Norėjau pasidaryti gerą alų, bet išėjo bizelẽkas Ar. 3. nuskurėlis, žioplys, valkata:… … Dictionary of the Lithuanian Language